- vadovas
- 1 vadõvas sm. (2) 1. ŽŪŽ163, LTEXI615 knyga (ar jos dalis) vadovautis, žinynas: Garsų tarties vadovas KlK53,48. Vadõvas po Vilnių NdŽ. Ekskursijų vadõvas DŽ. Šeimininkės vadõvas NdŽ. Vadõvas augalams pažinti NdŽ. 2. NdŽ žr. 1 vedlys. 3. scom. P, I, [K], DŽ, DūnŽ, Tv, Grd kas kur veda, vedlys: Vadõvas tur būti žinovas J. Šita vieta labai toli, ir be vadovo tu niekaip gyvai nebūtum radęs, kur gyvena žmonės J.Balč. Jau nebereikėjo vadovo, nes kelias visą laiką ėjo padubysiu į Nemuną A.Vien. Vaikai pasklido uogauti – Stankus, žinoma, už vadovą Žem. Tai vadõvuo užkirsk, ana veda į pupas svetimus [vaikus] Rdn. Aš buvau tatai par tą vadõvą, nuvedžiau aną (aklą moterį) spaviednės End. Ana pasiutusi buvo, vadõvas par sieną buvo, pati nešė šmukulį Šv. Yra iš kaimo vadõvas i veda [į Prūsus knygų parnešti] Bt. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Pridavė tokį kreivį vadovu BsPIV48(Brt). Viena karvė pareita be vadõvo į vetinariją Grg. | prk.: Paklydusiam upalėj ir žvaizdės vadovu tebūs S.Dauk. Lai tavo (saulės) bus šviesybė vadovu tavęspi grįžtantiems šviesos keliu! Vd. Katras [margutis] toliau nurieda, tas jau būna vadõvas, tas visų daužo PnmR. ^ Gerai naujynai reik vadovo LTR(Vdk). ║ M.Valanč kariuomenės vadas: Kryžokai nerasdamys tinai patrakėlių norėjo grįžti, bet vadovas viliojo tolesniai S.Dauk. Palengva radosi iš perdėtinių kareiviams vadovai karėje, kuriuos paskiaus vadinta kuningaikščiais A1884,108. Lietuviai dainavo apie savo kareivių ir jų vadovų veikalus A1884,247. 4. scom. Vkš, End svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas: Giedotojų vadõvas NdŽ. Maldų vadõvas NdŽ. Kalnų be vadõvo negiesta DūnŽ. Teklelė kalnų vadõvas liuob būs DūnŽ. Vadovas uždavė sukalbėti po trejus poterus Žem. 5. laidininkas: Sniegas par daug glemža augmenis nu iššalimo todėl, jog prastu yra vadovu šilimos ir savo tarpimose daug oro tura S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.